TOMA JONUŠKAITĖ
Iš Dubajaus ir Maltos
Mažam visada lengviau, nes jis lankstesnis, judresnis. Ar tokia logika konkuruodamos tarpusavyje, varžydamosi dėl patrauklumo ir galimų investuotojų dėmesio gali vadovautis ir valstybės? Jungtinių Arabų Emyratų ir Maltos, įgyvendinančių „Smart City“ (liet. „Protingas miestas“) projektą, pavyzdys rodo, kad taip. „Versus“ domėjosi, ar panašaus projekto galėtų imtis ir Lietuva, ar mūsų maža šalis sugebėtų tapti informacinių ar aukštųjų technologijų bendrovių sala Europoje, o gal ir technologiškai pažangia valstybe, kurios miestų gyventojai galybę reikalų, naudodamiesi patogiomis elektroninėmis paslaugomis, galėtų sutvarkyti patys?
„Smart City“ projektas gimė Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Jį sumanė dvi šios valstybės kompanijos – telekomunikacijų „Tecom Investments“ ir „Sama Dubai“ (abi priklauso „Dubai Holding“). Projekto tikslas – sukurti pasaulinį savarankiškų miestelių, dažnai dar vadinamų ir verslo ar technologijų parkais, tinklą, bent po vieną tokį parką įkuriant kiekviename žemyne. Verslo parkai bendrovėms suteikia vystytis bei klestėti reikalingą terpę ir infrastruktūrą, galimybę rasti kvalifikuotų darbuotojų, taip pat teikia įvairių paslaugų – mažmeninės prekybos, apgyvendinimo, poilsio, pramogų ir kt. Toks tinklas pravartus ir tuomet, kai kompanija plečiasi – vienu metu ji gali įsikurti bent keliose skirtingose pasaulio dalyse, t. y. ten, kur jau yra tokie „protingi miestai“. Kompanijos taip pat gali migruoti tarp tinklui priklausančių verslo parkų ar bendradarbiauti su kituose parkuose veikiančiomis įmonėmis.
Projekto pavadinimas „Smart City“ siejamas su žinių visuomenės suklestėjimu; daugelyje šalių iki šiol tradicine vadintą gamybos pramonę keičia žinių visuomenės – protų – kuriami produktai.
Manoma, kad „Smart City“ projektas turės didelę įtaką šalių, kuriose įgyvendinamas, ekonomikai, mat verslo parkai pritrauks visame pasaulyje žinomų kompanijų. Tai teigiamai paveiks ir apgyvendinimo paslaugų, mažmeninės prekybos ir kitus šalių sektorius.
Kaip sėkmingi pavyzdžiai pateikiami Dubajuje įgyvendinti, remiantis panašiais principais sukurti „Dubai Internet City“, „Dubai Media City“ ir „Dubai Knowledge Village“ projektai. Šiuose trijuose parkuose iš viso įsikūrę per 3 200 bendrovių. Tad būti tokio tinklo dalimi, ko gero, yra kiekvienos šalies ar miesto svajonė. Kol kas pasisekė dviem: prieš metus bendradarbiavimo sutartys pasirašytos su Maltos vyriausybe („SmartCity Malta“) ir su pietų Indijos Keralos valstija. Joje „protingas miestas“ kuriamas antrajame pagal dydį šios valstijos mieste Kočyje („SmartCity Kochi“). Užsibrėžtas tikslas tapti vienu didžiausių verslo parkų Indijoje.
Gamyklas išstumia žinios
Pramonė ne taip seniai buvo pagrindinių Maltos ekonomikos šakų sąraše. Uždarius paskutinę didelę tekstilės gamyklą darbo neteko 900 maltiečių. „Kaip tekstilės srityje Malta galėtų konkuruoti su Kinija? Buvome priversti pasitraukti iš tradicinių pramonės šakų ir susitelkti į savo konkurencinius pranašumus. Nesvarbu, kiek drabužių prigamins Kinija, žmonėms vis tiek reikia ir itališkų kostiumų“, – padėtį šalyje trumpai apžvelgia Maltos investicijų, pramonės ir informacinių technologijų ministras Austinas Gattas.
Jo teigimu, nepaisant ribotų Maltos išteklių, šiai šaliai sekasi, nes jos žmonės yra gabūs ir lankstūs darbuotojai, kalba bent keliomis kalbomis ir nebijo rizikuoti. „Sakome, kad dabar dirbame žinių industrijoje, o tai kelia naujų iššūkių mūsų tradicinėms pramoninėms šaknims. Turėtume tai matyti kaip galimybę ugdyti naujus įgūdžius“, – sako ministras.
„Informacinės technologijos tampa moderniu įrankiu visose srityse padidinti galimų paslaugų skaičių – kad žmonėms būtų paprasčiau jas pasiekti“, – teigia e. Kauno viziją matantis mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ valdybos narys, asociacijos „Infobalt“ E. kortelių komiteto pirmininkas Albinas Bačiliūnas.
Tradicinis Maltos, kaip saulės ir jūros šalies, suvokimas sparčiai keičiasi – nors ir maža, tačiau ambicinga sala vis agresyviau siekia pripažinimo pasaulinėje verslo bendruomenėje. Pirmiausia dėl palankios geografinės padėties: tai tramplinas tarp Europos, augančių Šiaurės Afrikos šalių ir Vidurinių Rytų. Antra, ekonomikos laimėjimai paskatino Maltą ieškoti naujų veiklos nišų, padėsiančių konkuruoti pasauliniu mastu.
Šalies vyriausybės nuomone, tai, kad vieta pirmajam „protingam miestui“ Europoje parinkta būtent Maltoje, yra didžiulis privalumas: tikimybė, kad senajame žemyne siekiančios įsitvirtinti kompanijos pradės tą daryti būtent nuo Maltos, gerokai ūgtelėjo. Be to, šalis visuomet siekė pasauliniame informacinių komunikacijų technologijų žemėlapyje būti savo regiono lydere, ugdyti žinių visuomenę, skatinti gyventojus naudotis informacinėmis technologijomis.
Vieta „Smart City“ parinkta vienoje iš mirštančių gamyklų teritorijų – Rikasolyje. Kelios gamyklos joje vis dar veikia, tačiau teritorija jau pertvarkoma: gamyklos iškeliamos, o pramonės objektais užstatytas žemės sklypas atgimsta kaip modernus informacinių komunikacijų ir aukštųjų technologijų verslo parkas.
Skaičiuojama, kad tai bus didžiausia tiesioginė užsienio verslo investicija į šį sektorių Maltoje, jos vertė sudaro 300 mln. USD (apie 650 mln. Lt). Bus sukurta 5 600 darbo vietų.
Pirmųjų naujakurių parke laukiama jau šiemet liepą. Baigti verslo parko kūrimą planuojama 2015 metų gruodį, komercinių ir gyvenamųjų erdvių (viešbučių, restoranų, parduotuvių, prieplaukos) – 2021 metų pabaigoje. 350 000 kvadratinių metrų plote numatyta vietos ir žaliosioms zonoms, viešosioms erdvėms.
Projekto „Smart City“ įgyvendinimas įnešė pokyčių ir Maltos švietimo sistemoje. Maltos universitetas, Maltos menų, mokslo ir technologijų kolegija bei privačios švietimo įstaigos padidino priimamų studentų, norinčių mokytis informacinių komunikacijų technologijų, skaičių, papildė mokymo programas. Taip ruošiamasi dalį naujų darbo vietų kylančiame verslo parke užpildyti vietine darbo jėga.
Paskutiniai patvirtinti duomenys rodo, kad per 2006 metų devynis mėnesius Malta pritraukė 1,14 mlrd. EUR (apie 3,94 mlrd. Lt) investicijų. Tai daugiau negu dukart daugiau, palyginti su visais 2005 metais, ir beveik pusketvirto karto daugiau negu 2004 metais.
Viename interviu Maltos konkurencingumo ir komunikacijų ministras Censu Galea pabrėžė, kad mažas valstybės dydis kai kuriais atvejais yra tik pranašumas. Pavyzdžiui, artimiausiu metu Malta turėtų tapti bevielio interneto ryšio šalimi: leidimus naudoti dažnius gausiantys trys operatoriai bevieliu interneto ryšiu turės padengti visą šalį.
Protingiausių žmonių medžioklė
Ar panašaus projekto kūrėjus galėtų sudominti kitos nedidelės Europos šalys? Kad ir Lietuva? O gal mūsų šalis pati sugebėtų įgyvendinti tokį projektą ir juo sudominti pasaulines kompanijas?
Už stambių investuotojų pritraukimą į mūsų šalį atsakingos Lietuvos ekonominės plėtros agentūros generalinis direktorius Titas Anuškevičius sako, kad kalbų apie vadinamųjų miesto mieste projektų įgyvendinimą Lietuvoje kartkartėmis pasigirsta, tačiau ne visuomet jie skirti pritraukti tik informacinių ar aukštųjų technologijų bendroves, be to, nėra labai dideli. „Toks miestas mieste vienoje didelėje teritorijoje galėtų susieti, pavyzdžiui, kelis universitetus, taip pat ir informacinių ar aukštųjų technologijų bendroves, gyvenamuosius kvartalus. Bet tai nebūtų vien tik aukštųjų technologijų parkas“, – aiškina jis.
Ar tokius projektus Lietuvoje iš viso įmanoma įgyvendinti? „Matuojant visų Baltijos šalių masteliais, taip. Kartu sudėję Vilnių ir Kauną gauname beveik ketvirtadalį visų Baltijos šalių bendrojo vidaus produkto, be to, Lietuva turi daugiau studentų nei Latvija ar Estija. Tačiau matuojant regioniniais masteliais, ne. Ir nors prieš penkerius metusį tą patį klausimą būtų buvę galima atsakyti: „Neįmanoma, per maža šalis“, situacija nelabai pasikeitė ir dabar, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Žinoma, kai kuriais atžvilgiais įmonėms įsikurti mūsų šalyje palanku, bendras investicinis klimatas neblogas. Vis dėlto Varšuvos, Krokuvos ar Prahos regionas turi daugiau pranašumų, juose gyvena daugiau gyventojų ir t. t. Į tai pirmiausia ir atsižvelgtų didelės įmonės“, – sako Anuškevičius.
Kuriant "protingą miestą" Kaune būtų galma pasinaudoti Europos Sąjungos ir vietos valdžios bei verslo skiriamais pinigais.
Tačiau tai, kad esame maža šalis, nebūtinai minusas, tuo labiau būnant Europos Sąjungoje. „Tiesiog reikėtų, kad Vilnius taptų tokiu daugiataučiu miestu, koks yra Londonas. Kad tai įvyktų, reikia labai pozityviai žiūrėti į migrantus, bandyti juos pritraukti, tiesiog medžioti protingiausius žmones po visą pasaulį ar bent jau Europos Sąjungoje, tame regione, kuriame esame“, – sėkmės receptą diktuoja Lietuvos ekonominės plėtros agentūros generalinis direktorius.
Tačiau ar šalies gyventojai tikrai to nori? Ar esame pasirengę į savo šalį ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, emociškai priimti atvykstančius? „Manyčiau, kad ir padarius palyginti paprastą apklausą, tiesiog išėjus į gatvę ir pasiteiravus praeivių, ar jie nori, kad dirbti į Lietuvą atvažiuotų protingi žmonės iš kitų šalių, vienareikšmiško atsakymo nebūtų. Įveikti mažos šalies kompleksą mums ir trukdo tas vidinis nepasirengimas pritraukti žmonių iš aplinkinių šalių, tapti kultūrų maišalyne. Manau, mums reikia būti atviresniems globalizacijai. Galbūt po kelerių metų būsime labiau pasirengę negu dabar“, – svarsto Anuškevičius.
Vis dėlto bet kokie Lietuvos bandymai įgyvendinti tokius ar panašius projektus pradingta pasauliniame kontekste. „Labai mažos sumos, o ir beveik visos lietuviškos įmonės vertinant pasauliniu mastu yra labai mažos“, – sako Lietuvos ekonominės plėtros agentūros vadovas.
Tai susiję ir su Lietuvos verslo kūrimosi istorija. Kai kurios įmonės veiklą pradėjo vos prieš 20 metų, kai kurios dar tik plečiasi ir auga, todėl ir projektai įgyvendinami pagal verslo galimybes, jie stambėja ir ambicingesni tampa pamažu. „Kol kas dar nesam priaugę, tam tiesiog trūksta laiko“, – aiškina Anuškevičius.
Tad, jo teigimu, labai mažai šalies įmonių ryžtųsi rizikuoti ir investuoti į tokius stambius projektus kaip naujo miesto statymas, – paprastai jie įgyvendinami kartu su valstybe. O didelėms Amerikos informacinių technologijų ar telekomunikacijų, įvairias kitas paslaugas gyventojams teikiančioms kompanijoms tokio projekto įgyvendinimas, įvertinant jų veiklą ir pajėgumus, nebūtų didelis. „Lietuvoje net ir viename mieste, tarkime, Vilniuje bandyti pakeisti viską iš esmės būtų sudėtinga. O ir visame pasaulyje tokių projektų – vienetai“, – sako Anuškevičius.
Verslo palytėti
Yra ir kitas „protingo miesto“ koncepcijos supratimas. Tai toks miestas, kuriame daug modernių paslaugų sukurta jo gyventojams – atsiskaitymo sistemos, e. sveikatos sprendimai, viešosios paslaugos ir t. t.
Jeigu Lietuva nėra pasirengusi įgyvendinti didelių investicinių projektų, gal ji savo žmonėms galėtų pasiūlyti daugiau modernių paslaugų? Veiksmų planą, kaip tą padaryti Kaune, jau turi mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ valdybos narys, asociacijos „Infobalt“ E. kortelių komiteto pirmininkas Albinas Bačiliūnas. Jis pasakoja, kad tokiuose „protinguose miestuose“ jau gyvena kai kurių Airijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos ir Suomijos miestų gyventojai, o kuriant modernius sprendimus daug prisideda verslas. Bačiliūno nuomone, būtent tokie, verslo palytėti, projektai ir sulaukia daugiausia sėkmės, nes kuriami remiantis paklausos principu – verslininkai žino, kokie žmonių poreikiai, žino, kokiomis paslaugomis jie naudosis, už ką bus pasiryžę mokėti pinigus.
Kuriant „protingą miestą“ Kaune, sako Bačiliūnas, būtų galima pasinaudoti Europos Sąjungos ir vietos valdžios bei verslo skiriamais pinigais.
Pašnekovas vardija tokias miesto gyvenimo sritis, kurioms būtų galima prilipdyti raidelę „e“, ir visas su jomis susijusias paslaugas perkelti į elektroninę erdvę – sveikata, švietimas, kultūra, turizmas, transportas, komunalinis ūkis, verslas. „Informacinės technologijos tampa moderniu įrankiu visose srityse padidinti galimų paslaugų skaičių – kad žmonėms būtų paprasčiau jas pasiekti“, – teigia VšĮ „Technopolis“ valdybos narys.
Pirmiausia, sako jis, reikėtų sukurti visiems miesto gyventojams skirtą tinklalapį, kuriame būtų skelbiama visa su elektroninėmis paslaugomis ir moderniu miestu susijusi informacija. Miesto gyventojai turėtų būti aprūpinti identifikavimo elektroninėje erdvėje kortelėmis su e. piniginėmis. Jos veikia panašiu principu kaip taksofono kortelės: kaskart nurašoma tam tikra suma pinigų, ryšys su banku nebūtinas. Taip galima paprastai susimokėti už automobilio statymą mieste ar važiavimą viešuoju transportu (e. bilietas).
Kortelės gali būti įdiegtos ir mobiliuosiuose telefonuose ar skaitmeninės televizijos priedėliuose. Tuomet už norimas paslaugas būtų galima atsiskaityti tiesiog žiūrint televizorių, o e. paslaugos būtų prieinamos vos paspaudus nuotolinio valdymo pultelio mygtuką.
E. identifikavimo sistema padėtų sutaupyti laiko ir norint pratęsti recepto galiojimą ar užsiregistruoti pas gydytoją. Pratęstą e. receptą gydytojas atsiunčia į tam tikrą elektroninę terpę, vaistinės darbuotojui pateikus savo identifikacijos kortelę šis suranda reikiamą receptą ir parduoda vaistus.
Panašiai veiktų ir komunalinių mokesčių mokėjimo sistema. Pagal pateiktą identifikacijos kortelę sistema atpažįsta mokesčių mokėtoją ir tame pačiame e. miesto tinklalapyje pateikia jo neapmokėtas sąskaitas. Vos vienu pelės paspaudimu galima apmokėti visas sąskaitas iš karto.
E. kortelės palengvintų ir nemokamo vaikų maitinimo ugdymo įstaigose apskaitą. „Dalis vaikų gauna nemokamą maitinimą, o jo apskaita yra gana griozdiška: reikia teikti ataskaitas, koks vaikas kiek kartų valgė, kiek pinigų pravalgė ir t. t.“, – sako „Technopolio“ valdybos narys Bačiliūnas.
Įdiegus elektronines mokinio korteles visa ši apskaita būtų atliekama automatiškai, o nemokamą maitinimą gaunantys vaikai nebepatirtų diskomforto dėl to, kad yra atpažįstami. Pietus valgykloje perbraukę savo kortele specialiame terminale gautų ir kiti vaikai, tik jų korteles papildytų ne valstybė, o tėvai. „Dar vienas tokios kortelės privalumas, kad pietums skirtų pinigų vaikai nebepames, jų nepavogs, jie jų negalės išleisti kitiems reikalams. Ta pati kortelė galėtų veikti ir skaityklose, bibliotekose, registruojantis į būrelius“, – aiškina Bačiliūnas.
Analogiškų paslaugų gali būti ir daugiau. „Tiesiog einant gatve mobiliuoju telefonu būtų galima nusipirkti bilietą į spektaklį ar koncertą. Tai labai populiaru Azijos šalyse. Einate gatve, pamatote skelbimą, kurio kamputyje yra speciali žymė su elektroniniu žymekliu. Priglaudę telefoną prie žymeklio ekrane matote nuorodą, kurią paspaudę patenkate į bilietus pardavinėjančios kompanijos tinklalapį. Išsirenkate norimas vietas, susimokate ir į telefoną gaunate e. bilietą. Atėjus renginio laikui su tuo bilietu į jį ir keliaujate“, – pasakoja Bačiliūnas.
Skaitmeninės savitarnos idėjos
Dar viena koncepcija – „intelektualūs miestai“ (angl. Intelligent Cities, kitaip dar vadinami IntelCities).
20 mln. EUR (apie 69 mln. Lt) vertės pusantrų metų trukmės „Intelligent City“ projekte dalyvavęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedros vedėjas Artūras Kaklauskas pasakoja, kad pagrindinis projekto tikslas buvo sukurti integruotą kompleksą tarpusavyje veikiančių e. vyriausybės paslaugų, tenkinančių ne tik miesto gyventojų, bet ir įvairių organizacijų poreikius. Kaip ir „protingo miesto“ atveju, sudaromos galimybės visiems interaktyviu būdu gauti išsamią informaciją apie viską, kas vyksta mieste.
„Tai leidžia miestą valdyti ir administruoti efektyviau, o gyventojams ir komercinėms įmonėms aktyviau dalyvauti planuojant miesto gyvenimą, pasikeitimus viešojoje erdvėje. Be to, tokie projektai skatina visus miesto gyventojus nepriklausomai nuo amžiaus ir kitų aplinkybių naudotis e. paslaugomis, plėsti žinias apie miestą, aktyviau dalyvauti informacinės visuomenės ir žinių ekonomikoje“, – nurodo Kaklauskas.
Projekte taip pat dalyvavo Airijos, Austrijos, Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Islandijos, Ispanijos, Italijos, Čekijos, Graikijos, Kipro, Lenkijos, Olandijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos ir Šveicarijos atstovai.
Kaklauskas sako, kad vis daugiau gyventojų nori naudotis kokybiškesnėmis paslaugomis, kurios turi būti prieinamos nedidinant arba net mažinant valstybės teikiamą finansavimą ar piliečių mokesčių įmokas. „Artimiausioje ateityje gyventojai su bankais, draudimo bendrovėmis ir kitais komercinių paslaugų teikėjais įpras bendrauti skaitmenine forma – vieno elektroninio langelio apsipirkimo ir išplėstos skaitmeninės savitarnos idėjos ateityje bus plačiai taikomos. Todėl ateityje gyventojai nebesitaikstys su situacija, kai yra verčiami vykti į kelias specializuotas savivaldybės ar kitas valdžios įstaigas. Jie norės tokiomis įstaigomis naudotis 24 valandas per parą“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovas.
Pasak jo, savivaldybės, pritaikydamos naujas informacines ir intelektualias technologijas, modernias verslo organizavimo formas, gali sukurti visą parą veikiančią atvirą skaitmeninę administraciją – savitarnos tinklalapius internete. Naudodamiesi tokiais tinklalapiais gyventojai įgytų prieigą prie savivaldybės duomenų, o gyventojų, organizacijų ir valstybės tarnautojų santykiuose įvyktų daug svarbių teigiamų pokyčių.
Malta
Plotas - 316 km2;
Salų valstybę sudaro - Malta (27 km ilgio, 14,5 pločio plačiausiame taške), Gocas, Kominas;
Padėtis Viduržemio jūroje - 93 km į pietus nuo Sicilijos ir 290 km į šiaurę nuo Libijos (Afrika);
Gyventojų skaičius - 400 000, iš jų – 7 000 sostinėje Valetoje;
Nepriklausomybė - paskelbta 1964 metais (nuo Didžiosios Britanijos);
Oficialios kalbos - maltiečių, anglų (tai ir pagrindinė verslo korespondencijos kalba); taip pat galima susikalbėti itališkai, prancūziškai, vokiškai. Maltiečių kalba yra vienintelė semitų grupės kalba, užrašoma lotyniškais rašmenimis;
Pagrindinės ekonomikos šakos - turizmas, pramonė (16% BVP), paslaugos (aviacijos, finansinės (12% BVP) ir kt.), informacinės komunikacijų technologijos, statyba, laivų statyba, jų priežiūra, remontas;
Euras - nuo 2008 metų sausio 1 dienos.
Naudingos nuorodos
www.smartcity.ae „Smart City“ projekto tinklalapis
www.dubaiinternetcity.com „Dubai Internet City“
www.dubaimediacity.com „Dubai Media City“
www.kv.ae „Dubai Knowledge Village“
