Išganingasis ESCO

Gimė JAV

Poreikis taupyti energijos išteklius Vakaruose atsirado praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį, kai vis daugiau reikėjo maitinti augančią pramonę, o konfliktai su naftą eksportuojančiomis šalimis plieksdavosi vis karštesni.

ESCO krikštamote laikoma amerikiečių bendrovė „Time Energy“, pasiūliusi rinkai automatiškai besijunginėjančios šviesos ir kitų elektros prietaisų įrangą, padedančią taupyti energiją. Tokių naujovių dar nematę vartotojai skeptiškai žiūrėjo į gamintojo pažadus taupyti jų pinigus, tad bendrovė nusprendė pati įdiegti modernią įrangą savanorių namuose, mainais paprašydama tų pinigų, kurie bus sutaupomi dėl naujųjų įrenginių. Schema iš tiesų veikė, „Time Energy“ džiaugėsi didėjančiu klientų ratu, netrukus panašius siūlymus pradėjo teikti ir kitos energijos prietaisų gamintojos.

Beje, šis metodas kartą jau buvo sėkmingai pritaikytas ir Lietuvoje. 1996−2000 metais, padedant EBRD (Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas), buvo modernizuotas Lietuvos šilumos ūkis − suremontuotos katilinės, išoriniai tinklai. Dėl to sumažėjo išlaidos šilumos energijai, tačiau gyventojai to nepajuto − sutaupytos lėšos atiteko projektą vykdžiusioms ir į jį investavusioms bendrovėms.

Ulrika Jardfelt, Švedijos municipalinių namų asociacijos atstovė: „Visuomenė sensta, žmonių gyvenimo kokybė prastėja, energija švaistoma vėjais, o Vyriausybė užsimerkusi laukia, kol problema išsispręs savaime.“

Kai vakariečiai jau suko galvas, ieškodami, kaip efektyviau naudoti energiją, kaip savo reikmėms panaudoti kuo daugiau vietinių išteklių, Lietuva gyveno sovietinių statybų įkarštyje. Plačiosios tėvynės žemės buvo dosnios energijos išteklių, o štai statybinės medžiagos − brangios ir labai paklausios, nes daugiabučių statybos tuo metu intensyviai vyko visoje Sovietų Sąjungoje, dalijusiai naujų butų raktus visai liaudžiai.

Iki 1993 metų Lietuvoje buvo pastatyta apie 38,5 tūkst. daugiabučių. Skaičiuojama, kad maždaug 70% − apie 29 tūkst. − jų dabar turi būti rekonstruoti. Iki šiol visoje Lietuvoje atnaujinta tik mažiau nei 1 tūkst. daugiabučių namų. Tiek Lietuvos nacionalinė, tiek ES teisė įpareigoja namus atnaujinti iki 2020 metų − taigi, nuo šiol per metus reikia sutvarkyti maždaug po 2,8 tūkst. namų.

Palyginti su bendra ES situacija, Lietuva atrodo liūdnai. Daugiabučių statybos kokybė sovietiniais metais buvo prasta, pastatų izoliacija − apgailėtina, o jie dar ir normaliai neremontuoti nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, nes iki šiol taip ir nebuvo sukurta efektyvi sistema daugiabučiams administruoti.

Užstrigo vietoje  

Daugiabučių modernizavimas Lietuvoje prasidėjo 1996 metais, per 5 metus spėta sutvarkyti daugiau nei 500 namų. Antrasis etapas truko maždaug 7 metus. Per tą laiką suremontuota apie 400 daugiabučių. Tuo laikotarpiu valstybė finansuodavo 30% išlaidų, skirtų namui tvarkyti.

2008 metų vasarį Vyriausybė nutarė būti dar dosnesnė − savo finansinį indėlį padidino iki 50%. Tačiau dabar jau aišku, kad tai tebuvo akių dūmimas prieš rinkimus. Prašymus suskubo pateikti daugiau nei 600 namų atstovai, tinkamais buvo pripažinta 240 projektų, o gauti dosniausią visų laikų valstybės paramą pavyko tik keliems namams. Tarp jų − ir namui Šeimyniškių gatvėje Vilniuje, kuriame trijų kambarių butą turi tuo metu premjeru buvęs Gediminas Kirkilas.

Dabar jau beveik dvejus metus daugiabučių modernizavimo procesas yra visai užstrigęs. Nesutariama dėl finansavimo modelio, o pinigų nebenori duoti bet kokios rizikos šiuo metu vengiantys Lietuvos komerciniai bankai.

Lietuviškos grimasos  

Juozas Antanaitis, respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas, sako, kad Lietuvoje trūksta vieno atsakingo asmens, kuris realiai vadovautų namų atnaujinimo programai. Dabar atsakomybė išsisklaidžiusi tarp atskirų ministerijų, todėl niekada dėl klaidų ir vilkinimo kaltų nėra. Pavyzdžiui, Danijoje daugiabučių atnaujinimo darbams vadovauja ministro įgaliojimus gavęs asmuo, atsakantis už projekto sėkmę.

Antanaičio manymu, pirmiausia reikia atlikti tikslią visų Lietuvos daugiabučių namų inventorizaciją. „Turime aiškiai žinoti, koks yra tikslus lėšų poreikis, tik tada galima suplanuoti tikrovišką valstybės paramos, ES struktūrinių fondų poreikį“, − sako jis. Pašnekovo manymu, Lietuvoje ši problema veiksmingiausiai būtų išspręsta būtent pritaikius ESCO modelį − namus suremontuotų Vyriausybė ir per maždaug 15 metų susigrąžintų investuotus pinigus, rinkdama privalomas daugiabučių gyventojų įmokas už šildymą.

Tokio modelio šalininkas, Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis, savo interneto puslapyje dėsto, kad gyventojai turėtų būti suinteresuoti tokiu „tarsi nemokamu“ atnaujinimu, nes padidėtų jų būsto vertė, jis taptų estetiškesnis.

Ekonomistas pastebi, kad iš atnaujinimo nemažai laimėtų pati valstybė. „Pirma, vienas litas, neišėjęs „Gazprom“, o likęs Lietuvos ekonomikoje ir skatinantis statybų, transporto, statybinių medžiagų pramonės sektorius, kurių produktas bus reikalingas atnaujinti, biudžetui per išlaidų multiplikatorių ir atitinkamus mokesčius gali duoti mažiausiai 40 centų, todėl valstybei reikėtų tik grąžinti šią sumą į atnaujinimo fondą, kad jis būtų finansiškai gyvybingas. Antra, valstybė sutaupytų kompensacijų už šilumą, kurias ji dabar moka nepasiturintiesiems“, − skaičiuoja Kuodis.

Karlas Kellneris, Europos Komisijos transporto ir energetikos direktorato patarėjas: „Dėl jūsų klimato, dėl prastos pastatų būklės ši problema jūsų šalyje ypač aktuali, ją sunkiau išspręsti nei daugelyje kitų ES šalių.“

Karlas Kellneris, Europos Komisijos transporto ir energetikos direktorato patarėjas, atkreipia dėmesį, kad Lietuva yra viena neveiksmingiausiai energijos išteklius ES naudojančių valstybių. Norėdama atitikti ES normas, Lietuva per artimiausią dešimtmetį privalo net 35% sumažinti energijos suvartojimą namų ūkiuose.

„Dėl jūsų klimato, dėl prastos pastatų būklės ši problema jūsų šalyje ypač aktuali, ją sunkiau išspręsti nei daugelyje kitų ES šalių“, − sako eurobiurokratas. Jis teigiamai vertina tik visuomeninių pastatų − ligoninių, mokyklų − atnaujinimo Lietuvoje tempus, o gyvenamųjų namų sektoriuje mato daugybę kol kas nenuveiktų darbų.

ES skaičiavimais, iš viso gyvenamųjų namų sektoriuje suvartojama maždaug 40% visos energijos ir išmetama apie 36% viso anglies dvideginio. Lapkričio pabaigoje priimta nauja ES direktyva, įgalinanti šalis nares nuo šiol statyti tik efektyvios energetikos pastatus, naudojančius kuo daugiau atsinaujinančių išteklių. Ką daryti su senaisiais pastatais, kiekviena valstybė turi nuspręsti pati, tačiau struktūrinė ES parama gali būti naudojama tik tada, kai rekonstrukcija padidina pastato energetinį efektyvumą.

Bėdos ir Švedijoje

Ulrika Jardfelt, Švedijos municipalinių namų asociacijos atstovė, kritikuoja savo šalies vyriausybę dėl to, kad ši ne tik pati finansiškai neremia senų pastatų atnaujinimo, bet ir neleidžia šiuo tikslu panaudoti ES struktūrinių fondų.

Tiesa, jos pateikti skaičiai, palyginti su Lietuva, atrodo kaip puikus rezultatas. Iš viso Švedijoje reikia atnaujinti apie 400 tūkst. daugiabučių, o per metus atnaujinama apie 14 tūkst. namų. „Iki šiol esame atnaujinę tik apie 20% seno mūsų namų ūkio. Visuomenė sensta, žmonių gyvenimo kokybė prastėja, energija švaistoma vėjais, o vyriausybė užsimerkusi laukia, kol problema išsispręs savaime, nors atnaujintinuose namuose gyvena net ketvirtadalis visų švedų“, − piktinasi asociacijos atstovė.

Anot jos, iki šiol darbai daugiabučiams atnaujinti Švedijoje vykdomi tik atskirų savivaldybių lėšomis, nėra jokios nacionalinės programos ir jokio šalies valdžios dėmesio.

Jouko Kinnunenas, Suomijos efektyvios energetikos projektų bendrovės „Motiva OY“ direktorius: „Mes − šiauriečiai, todėl visada statėme kokybiškus ir gerai izoliuotus namus. Tačiau dėl šalto klimato išlaidos energijai mums visada aktualios.“

Jouko Kinnunenas, Suomijos efektyvios energetikos projektų bendrovės „Motiva OY“ direktorius, sako, kad šioje šalyje nekilnojamasis turtas yra gana „jaunas“, todėl poreikis atnaujinti masiškai − dar tik ateities problema.

Tačiau sujudimas dėl daugiabučių atnaujinimo justi ir Suomijoje − paveikti informacinių ES kampanijų, žmonės nori atnaujini savo namų energetikos mazgus ir už šildymą mokėti mažiau. „Mes − šiauriečiai, todėl visada statėme kokybiškus ir gerai izoliuotus namus. Tačiau dėl šalto klimato išlaidos energijai mums visada aktualios“, − dėsto Kinnunenas.

Vyriausybė pastatams atnaujinti skiria iki 20% dydžio subsidiją, ir ši programa Suomijoje gana populiari. Apskaičiuota, kad lėšų savo namui atnaujinti nepagailėjęs suomis suvartoja 14,4% mažiau šilumos energijos, 6,8% elektros energijos ir 5,8% mažiau vandens.